Stuburo tempimas

Trakcinė manipuliacinė terapija (stuburo tempimas) yra dažniausiai pasitaikančių stuburo ligų – osteochondrozės, skoliozės ir kt. vienas pagrindinių komponentų. Tempimas – tai vienas iš neinvazinių stuburo pažeidimo ir ligų bei jų pasekmių atstatomojo gydymo metodų.

Stuburo tempimo metodai yra tokio paties amžiaus, kaip ir žmonija. Pietryčių Azijos, Viduržemio ir Europos senovės tautose jau yra minimas stuburo ligų trakcinis gydymas. Vakarų medicinos pradininkas Hipokratas, stuburo terapiją, kaip vieną kertinių medicinos akmenų, šalia chirurginių metodų ir medikamentinio gydymo svarstė dar 5 a. pr. m. e. Jis pats tempimu sėkmingai gydė stuburo ligas, o jo rekomenduoti būdai išliko iki mūsų dienų.

Stuburo tempimo tikslas – paveikti stuburo-atraminį segmentą, paravertebralinius audinius (raumenis, raiščius, sausgysles ir sąnarių kapsules), pašalinti funkcinius trukdžius, atpalaiduoti giliuosius stuburo raumenis ir normalizuoti prieš tai paminėtų stuburo struktūrų mechaninę fiziologiją.

Galimybė ištempti stuburo segmentą, t. y. padidinti tarpslankstelinę ertmę, kurioje yra diskas, nekelia abejonių ir buvo įrodyta dar praėjusiame amžiuje (Stoddart A., 1951; de Seze S., Levemieux I., 1952; Brunner K., 1958; I. O. Lichovin, 1890; V. A. Lisunov, 1970).

Daugybe instrumentinių tyrimų įrodyta, kad tempimo metu sumažėja tarpslankstelinio disko atsikišimas (protruzija ir išvarža) už slankstelių ribų. Be to, tarpas tarp slankstelių gali didėti 1–2,5 mm, o vertikalus tarpslankstelinių ertmių, per kurias eina neurovaskuliniai ryšuliai, dydis, atitinkamai 0,2–0,65 mm.

Beveik visi stuburo tempimo veiksmingumą studijavę autoriai pabrėžia, kad po procedūros mažėja arba pranyksta skausmas juosmens ir kaklo dalyse, o vėliau ir skoliozė, fiksuotos kifozės, kurias sukelia stuburo raumenų kontraktūra (T. N. Bobrovnikova, 1967; S. L. Potiagailo, 1969; V. A. Lisunov, 1970; A. I. Usmanova, 1971, ir kt.)

Prieš plačiau kalbant apie šiuolaikinę ir saugią stuburo tempimo metodiką, apsvarstykime kai kurias jos anatomines-fiziologines ypatybes.

Mūsų stuburą sudaro 33–34 slanksteliai ir 24 tarpslanksteliniai diskai. Tarpslanksteliniams diskams tenka visa apkrova, tuo pačiu jie yra natūralūs mūsų atraminio-judėjimo aparato ir viso organizmo amortizatoriai. Diskų aukštis ir dydis didėja iš viršaus į apačią, priklausomai nuo tenkančios apkrovos. Bendras stuburo diskų aukštis vidutiniškai lygus ketvirtadaliui stuburo ilgio (V. N. Tonkov, 1962). Aukščiausi yra juosmeninės dalies diskai. ThL2–L2 lygyje jie sudaro maždaug ketvirtadalį, o L2–L5 – trečdalį žemiau esančio slankstelio aukščio.

Tarpslanksteliniai diskai atlieką dar vieną svarbią užduotį: reikiamas diskų dydis, forma ir struktūra nustato atstumą tarp slankstelių ir tarpslankstelinių tarpų, per kuriuos eina neurovaskuliniai ryšuliai, dydį. Sumažėjus disko aukščiui, suspaudžiamas neurovaskulinis ryšulys ir atsiranda skausmas, tinimas, įvairūs kraujagyslių ir jų sienelių formų pakitimai. Tai pagrindinė vidaus organų susirgimų priežastis. Tarpslankstelinio disko aukščio sumažėjimas taip pat sukelia lankinių sąnarių artrozę, stuburo osteoporozę.

Vanduo yra pagrindinė tarpslankstelinio disko sudedamoji dalis. Jo diskuose turi būti 65–90 %. Būtent vanduo yra pagrindinis veiksnys, kuris padeda stuburui atlaikyti didžiules apkrovas. Priklausomai nuo stuburo padėties, slėgis tarpslanksteliniame diske gali siekti 2–5 atmosferas. (Pavyzdžiui, lengvojo automobilių padangose esantis slėgis sudaro tik 1,8–2,2 atmosferas.) Lenkiantis ir keliant sunkumus, slėgis gali padidėti iki 10 atmosferų, o tai dažną kartą sukelia plyšimą (išvaržą) arba disko apvalkalo atsikišimą (protruziją).

Vertikalioje padėtyje darbo dienos pabaigoje stuburas sutrumpėja iki 3 cm. Taip nutinka dėl 10–25 % vandens netekimo diskuose. Vandens pusiausvyra diskuose atsistato tik ramybės būsenoje, miegant horizontalioje padėtyje, kai yra atsipalaidavę stuburo raumenys ir raiščiai.

Suaugusio žmogaus tarpslankstelinis diskas neturi kraujagyslių. Difuzijos metu jis maitinamas per hialino plokšteles. Šis maitinimo būdas yra veiksnys, sukeliantis degeneracinius-distrofinius pokyčius (Ubermuth, 1930; А. Voinia, 1964), į kuriuos taip pat privaloma atsižvelgti taisyklingai atliekant trakcinę terapiją.

Šiuos ypatumus būtina žinoti, nes kasdien atsiranda vis daugiau ligų. Kaip rašoma medicininėje literatūroje, „Ligų etiologija ir patogenezė iki galo dar neištirta“, o stuburą skauda beveik visiems žmonėms. Pagrindinė šių ligų atsiradimo priežastis – degeneraciniai-distrofiniai stuburo pakitimai. Sėdėjimas yra pati kenksmingiausia padėtis stuburui. Laikas, valandų valandas leidžiamas prie televizoriaus, kompiuterio, planšetės ar išmaniojo telefonu, paprasčiausiai naikina stuburą. Būtent šioje padėtyje tarpslanksteliniams diskams tenka maksimali apkrova ir jie iš lėto yra, mažindami savo aukštį.

Kam yra reikalingas stuburo tempimas?

 Atstumui tarp stuburo slankstelių padidinti

 Tarpslankstelinių diskų struktūrai, dydžiui ir aukščiui atstatyti.

 Tarpslankstelinėms išvaržoms ir protruzijai gydyti

 Tarpslankstelinėje ertmėje sudaryti sumažintą slėgį, sukeliantį siurbimo efektą ir leidžiantį išspaustai disko medžiagai (išvaržai) grįžti į savo vietą.

 Patologinei stuburo raumenų ir raiščių įtampai mažinti, jų paslankumui ir elastingumui ir stuburo fiziologiniam judėjimo stereotipui atstatyti.

 Sustiprinti išmasažuoti giliuosius, sunkiai pasiekiamus smulkiuosius stuburo raumenis ir raiščius, taip normalizuojant jų tonusą ir sustiprinant nugaros raumenis.

 Pagerinti ir atstatyti stuburo kraujagyslių kraujotaką

 Ištiesinti stuburo iškrypimus

 Sumažinti lankinėms stuburo sąnarių ataugoms tenkančią apkrovą, ypač esant jų artrozei ir skausmui.

 Pašalinti tarpslankstelinių sąnarių išnirimus, kurie gerokai sustiprina dekompresijos poveikį.

 Padidinti tarpslankstelinės ertmės vertikalųjį dydį, sąlygojantį nervovaskulinio ryšulio dekompresiją, jo traumavimo ir tinimo mažinimą bei skausmo mažinimą ir išnykimą.

 Pagerinti ir atstatyti vidaus organų funkciją, atstatant jų invervaciją ir kraujotaką.

Esama daugybės trakcinės terapijos arba stuburo tempimo būdų. Kiekvienas stuburo tempimo tipas ir techninis būdas turi savo privalumų ir trūkumų, todėl apie tai reikia žinoti ir turėti omenyje paskyrimo metu. Šiandien sukurta galybė stuburo tempimo priemonių ir masažuoklių, o dešimtys pasaulio bendrovių darbuojasi kurdamos stuburo „gydymo“ įrangenius.

Pietų Korėjos bendrovėje „Nuga Best“ buvo sukurtas masažuoklis, skirtas stuburo ligų profilaktikai ir gydymui, kuris tobulinamas kiekvienais metais. Šios įrangos pagrindinė medžiaga – bendrovės sukurta ir patentuota turmanio keramika. Atliekant masažą ant „Nuga Best“ masažinės lovos, vienu metu teikiamas gydomasis poveikis daugiau nei 30 aspektų, kurie, papildydami vienas kitą, leidžia atstatyti stuburą.

Svarbiausias stuburo tempimo (trakcijos) ant „Nuga Best“ masažinės lovos ypatumas tas, kad joje integruoti visų esamų trakcinių metodų privalumai. Pirmiausia, stuburas turi būti gydomas horizontalioje padėtyje, o ant šios įrangos jis būtent taip ir atliekamas. Antra, stuburo masažas daromas iš apačios į viršų. Judėdami iš apačios į viršų, masažuoklio raktukai spaudžia stuburą veikiami tik ant masažuojančios lovos gulinčio žmogaus kūno masės. Trečia, iš pradžių turmanio keramika yra atliekamas paruošiamasis stuburo ir aplinkinių audinių masažas, šildymas biorezonansine šiluma, biorezonansinė magneto terapija. Tokiu būdu gilieji stuburo raumenys ir raiščiai gerai atsipalaiduoja. Galiausiai yra tempiami visiškai paruošti raumenys ir raiščiai, todėl diskai gali po truputį patys atstatyti savo formą, struktūrą ir aukštį. Viso masažo metu tarpslanksteliniai diskai yra gerai maitinami, nes yra atstatomas jų kraujo pratakumas ir tekėjimo greitis, o tai tik paspartina jų atsistatymą.

Tam, kad tarpslanksteliniai diskai stabiliai „augtų“ bent po 1 mm, ant masažinės lovos „Nuga Best“ reikia kasdien masažuotis ne mažiau kaip 60 dienų iš eilės.

Na, ir svarbiausia taisyklė, kurią reikia atsiminti: atlikus tempimą ant masažinės lovos „Nuga Best“, horizontalioje padėtyje dar reikia būti 6–8 valandas. Taip yra užtvirtinamas gautas rezultatas. Todėl tam, kad stuburas pasveiktų, masažą ant masažinės lovos su papildomu tempimu reikia daryti vakare, o po jo eiti miegoti. Na, o ryte galima atlikti stimuliuojantį stuburo masažą. Ir taip kasdien, be pertraukų!

Gydytojas neurologas V. F. Klimovas