Prideginimas

Prideginimas yra gydymo praktikoje įsitvirtinęs labai senas reflekcinis metodas, kurio metu biologiškai aktyvūs taškai yra veikiami aukšta temperatūra.

Pagrindinis prideginimo privalumas – tikslingas viso organizmo veikimas, savireguliacijos ir apsaugos mechanizmų aktyvavimas. Seniau sakydavo: „Dirgina išorę, o veikia viduje“. Buvo manoma, kad prideginimas veiksmingas net tuomet, kai vaistai nebegali padėti.

Turmanio įranga „Nuga Best“ – tai aparatinis šios procedūros variantas, kurią galima atlikti 65–70 ºС temperatūroje.

Prideginimo temperatūra

Normali žmogaus kūno temperatūra – iki 37 ºС. Dedant prie žmogaus kūno pašildytą daiktą galima padidinti jo kūno temperatūrą, o odos receptoriai jus šilumą. Šildant odą iki 43 ºС temperatūros, atsiras skausmingi pojūčiai ir žus silpniausios ląstelės:

- sergančios, ligos pakeistos ir negalinčios pakelti šios temperatūros ląstelės;

- šiai temperatūrai taip pat neatsparios senos ląstelės, todėl jos žūva;

- greitai perkaista ir žūva auglių ląstelės, kurių nepakankamas termoreguliacijos mechanizmas.

Sveikų ląstelių termoreguliacijos mechanizmas yra geras, todėl jos gali atlaikyti temperatūros kilimą iki 46 ºС.

Prideginimas vyksta, kai šildomos odos temperatūra pasiekia 43–46 ºС. Silpnų ląstelių žūtis suvokiama skausmingais pojūčiais. Kaitinant odą toliau (virš 46 ºС), žūva net ir sveikos ląstelės, o oda nudega. Prideginimo tikslas – prideginimo vietose sukelti deginantį pojūtį, tačiau išvengti paties nudegimo.

Dvi prideginimo padėtys

Yra dvi prideginimo padėtys. Pirmoji – tai odos prideginimas virš sergančio organo, kuomet vietiškai stiprinamas imunitetas ir daromas reflekcinis poveikis organui. Pavyzdžiui, prideginant odą virš kepenų, jos pradeda gaminti daugiau tulžies.

Antroji – prideginant biologiškai aktyvius taškus, kuomet vidaus organai yra veikiami reflekciniu būdu. Be to, sergantis organas yra veikiamas šiluma ir stiprinamas viso organizmo imunitetas. Pavyzdžiui, sergant kepenų ligomis, prideginama nugaros oda ties penktu stuburo krūtinės segmentu.

Biologiškai aktyvių taškų prideginimas

Daugiausiai biologiškai aktyvių taškų yra:

- ant pėdų,

- ant delnų,

- išilgai stuburo,

- aplink sąnarius,

- ant ausies (ausys nėra prideginamos),

- ant pilvo.

Norint prideginti biologiškai aktyvius taškus, reikia pasiekti deginantį pojūtį, tačiau neturi likti nudegimų, todėl prideginimo temperatūra turi būti 65–70 ºС. Prideginant atskiras kūno vietas stiprinamas viso organizmo imunitetas.

Delnų ir pėdų prideginimas

Pėdos ir delnai uždedami ant iki 65–70 °С pašildytos turmanio keramikos. Juntamas deginimas. Įdėmiai stebėkite odos būklę, kad ji nenudegtų.

Nugaros prideginimas

Masažo įrangos nugaros turmanio ratukai juda išilgai stuburo ir, esant aukštai temperatūrai, atlieka biologiškai aktyvių taškų prideginimą. Tai stiprina imunitetą ir gerina tų vidaus organų veiklą, kurių biologiškai aktyvūs taškai yra šalia stuburo.

Sąnarių prideginimas

Sąnariai prideginami dėl didelio aplink juos esančio biologiškai aktyvių taškų skaičiaus. Prideginami turi būti visi sąnariai, o ne tik tie, kuriuos skauda. Prideginant sąnarius, sveikatinantis poveikis atliekamas yra ne tik toje vietoje, bet yra veikiami ir vidaus organai.

Pilvo prideginimas

Prideginimą reikėtų atlikti iki bus juntamas įvairių pilvo vietų deginimas. Tuo metu atliekamas reflekcinis vidaus organų veiklos ir bendro imuniteto stiprinimas.

Kaip vyksta prideginimas

Įvairių kūno vietų vienkartinio prideginimo bendra trukmė turi būti apie 20–30 minučių. Vienai žmogaus kūno vietai turi būti skiriamos 3–5 minutės. Tam, kad imunitetas būtų stiprinamas veiksmingai, prideginimą reikia atlikti po kelis kartus per dieną po 2–3 kartus. Juntamas imuniteto sustiprėjimas pasireiškia po vidutiniškai 150 prideginimo valandų.

PRIDEGINIMO NAUDA

Stiprina imunitetą. Prideginimo metu žūva silpnos ląstelės ir suaktyvinamas imunitetas. Į prideginamą vietą suplūsta leukocitai, kurie atstato kūną po pažeidimo. Į kraują patenka žuvusių ląstelių biologiškai aktyvios medžiagos (uždegimo mediatoriai), pradedančios vietinį uždegimo procesą. Taip vietiškai suaktyvinamas imunitetas.

Audinių jauninimas. Prideginimo metu žūva senos ir sergančios ląstelės, o sveikos ir jaunos – lieka. Atlikus prideginimą, sveikos ląstelės pradeda daugintis ir užpildo po prideginimo atsiradusią vietą. Taip yra jauninami audiniai.

Atsiranda kapiliarai. Dėl kūnui kritiško sušilimo (43 ºС), atsiranda nuolatinio šilumos nukreipimo iš sušilusios vietos poreikis. Taip atsiranda naujos mažytės kraujagyslės – kapiliarai, kurie sustiprina organo aprūpinimą krauju. Šie naujai susidarę kapiliarai funkcionuoja, jei yra tęsiama šiluminė apkrova. Nutraukus prideginimą, kapiliarai palaipsniui nunyksta.

Stiprėja sausgyslės ir raiščiai. Sausgyslės ir raiščiai – tai tvirtas žmogaus organizmo jungiamasis audinys. Jų kraujotaka silpna ir paprastai jie maitinami difuziniu būdu. Prideginant sąnarius ir stuburą, gerėja raiščių srities aprūpinimas maistinėmis medžiagomis, atnaujinama jų ląstelių struktūra. Tai stiprina raiščius.

Raminama nervų sistema. Skausmingi pojūčiai, atsirandantys prideginimo metu, mažina patologinio skausmo pojūtį. Nervų sistema nurimsta, mažėja lėtinis skausmas, gerėja miegas, praeina kojų traukuliai.

Pasveikstama nuo lėtinių ligų. Sustiprėjus imunitetui, atjaunėjus audiniams, susidarius kapiliarams ir pagerėjus organų inervacijai, pasveikstama nuo daugelio lėtinių ligų, kurių neįmanoma pagydyti tradiciniais būdais. Prideginimo metodu galima išgydyti:

- hipertoniją,

- auglius ir vėžį,

- aterosklerozę,

- artritą,

- prostatitą,

- cistas ir mazgus,

- opas,

- hemorojų,

- varikozinį venų išsiplėtimą,

- trombozę,

- sklerozę,

- lėtinį uždegimą,

- nutukimą ir kitą.