Oro jonizacija

Jonizacija – tai procesas, kurio metu iš neaktyvių, magnetinio lauko veikiamų, molekulių susidaro jonai (įkrautos dalelės).

Gamtoje esančios medžiagos gali būti arba neaktyvios molekulinės būsenos, arba aktyvuotos (jonizuotos). Molekulės yra neutralios ir nejudrios, o jonai – atvirkščiai, nuolat juda ir yra teigiamos (+) arba neigiamos (–) įkrovos. Gyvąją gamtą iš esmės sudaro nuolat judantys jonai ir nuolat vykstanti medžiagų apykaita. Negyva gamta dažniausiai molekulinė, todėl savarankiškas judėjimas beveik nevyksta.

Jonizacijos procesas prasideda tuomet, kai neutralios molekulės patenka į magnetinį lauką. Tuo metu molekulė skyla ir susidaro teigiamas ir neigiamas jonas, prasideda jonų judėjimas vienas kito link ir medžiaga tampa judri. Tokį jonizacijos procesą atlieka ir turmanio keramika. Jos sudėtyje yra turmalino akmuo, turintis nuolatinį magnetinį lauką ir pasižymintis jonizuojančiu poveikiu.

Jonizacijos reikšmė

1. Oro jonizacija. Veikiant turmanio keramikai atliekama oro jonizacija. Neutralios oro molekulės skyla į du jonus – teigiamą (sunkųjį) ir neigiamą (lengvąjį). Sunkūs teigiamos įkrovos jonai nusėda ant žemės, o neigiamos įkrovos jonai yra lengvi ir skraido ore, darydami jį jonizuotu ir įkrautu. Kvėpuojant šie įkrauti jonai patenka į žmogaus organizmą ir aktyvuoja visus medžiagų apykaitos procesus. Gerėja deguonies įsisavinimas, stiprėja širdies veikla, greitėja organizmo valymosi ir regeneracijos procesai.

Stipriai jonizuotas oras teigiamai veikia žmogaus sveikatą. Pastebėta, kad didžiausias jonų kiekis yra kalnuose, spygliuočių miškuose, ant jūros kranto, netoli krioklių. Stipri oro jonizacija – tai geriausios sąlygos poilsiui, todėl kurortai, sanatorijos ir profilaktinės įstaigos kuriamos būtent tokiose vietose, kur ligas gydo pati gamta.

Lygiai taip pat orą jonizuoja ir turmanio keramika. Kai kambaryje yra turmanio kilimas (net ir įmontuotas į įrangą), jis prisotina orą lengvais oro jonais (aerojonais) ir kambario oras pasidaro naudingu sveikatai. Stipri oro jonizacija sąlygoja greitą sveikimą nuo daugelio ligų.

2. Vandens jonizacija. Vandeniui esant (arba tekant) magnetiniame lauke, įmagnetinamos vandens dalelės, kurios įgauna poliarinio kryptingumo savybę. Vanduo pasidaro struktūrinis, o molekulės – tvarkingai išsidėsčiusios. Tokio vandens vartojimas greitina medžiagų apykaitą, sąlygoja visų organizmo procesų gerinimą ir greitinimą.

Vandenį struktūrizuoja ir jonizuoja turmanio keramika, tiksliau – jos magnetinis laukas. Kelioms valandos į vandenį įdėjus keramikos dalis, jis tampa įmagnetintu bei jonizuotu. Ryškus jonizuoto vandens ruošimo pavyzdys – vandens filtras „Sense-50“. Filtro viduje yra turmanio keramikos piramidė, kuri ir jonizuoja vandenį.

3. Gyvo audinio jonizavimas. Visą negyvąją gamtą didžiąja dalimi sudaro molekulės, todėl ji ir yra nejudri, o gyvąją gamtą – jonai, kurie nuolat juda: teigiami jonai juda link neigiamų, o neigiami – link teigiamų. Susidūrus, tarp jų susidaro molekulės, kurios, veikiamos žmogaus magnetinio lauko, skyla. Būtent dėl to gyvas audinys (pavyzdžiui, žmogaus kūnas) yra nuolatiniame judėjime, gali pats save atkurti ir atstatyti.

Senėjimas ir mirtis. Senėjimo proceso metu silpnėja žmogaus magnetinis laukas ir kūne ima dominuoti molekulių susidarymo procesai, o jonų vis mažėja. Žmogus sulėtėja, tampa mažai judrus, o įvykus biologinei mirčiai, kūno ląstelių ir audinių magnetinis laukas pranyksta. Organizme esantys jonai greitai susitinka, susidaro molekulės, o nauji jonai – ne. Taip gyvas kūnas virsta negyvu ir pradeda irti.

Turmanio keramikos magnetinis laukas jonizuoja gyvus audinius ir kūne lėtėja senėjimo procesas, padidėja audinių jonizacija. Šiai ilgalaikei jonizacijai pasitarnauja turmanio kilimas, ant kurio žmogus turėtų miegoti visą naktį (net jei jis išjungtas), nes proceso metu kūne didėja jonų skaičius ir vyksta organizmo jauninimas.

Dar vienas gyvų audinių jonizacijos pavyzdys – ilgalaikis produktų laikymas turmanio talpoje. Ant talpos dangčio yra didelis turmanio keramikos diskas, turintis magnetinį lauką ir jonizuojantis talpoje esančius maisto produktus, todėl jie ilgai negenda.

1. Kraujo jonizacija itin reikšminga kraujo reologinėms savybėms (takumui) palaikyti.

Kraujas yra specifinis žmogaus audinys. Jį sudaro ląstelės (forminiai kraujo elementai – leukocitai, eritrocitai ir trombocitai) ir tarpląstelinės medžiagos (kraujo plazma). Kraujas išlieka skystas dėl ląstelių paviršiuje esančio magnetinio lauko.

Tačiau su metais žmogaus kūno natūralus magnetinis laukas silpnėja, dėl to mažėja kraujo ląstelių magnetinė įkrova, ląstelės sulimpa, susidaro krešuliai, iš kurių gali susiformuoti trombai, silpnėja kraujo judrumas ir jis tirštėja. Tirštas kraujas sunkiai pasiekia organus ir audinius, pradeda mažėti trofika (organų hipotrofija ir atrofija), prasideda deguonies badas (hipoksija), sutrinka valymosi procesas (vyksta užsiteršimas šlakais) ir silpnėja imunitetas.

Žmogaus, esančio ant turmanio keramikos, kraujas teka magnetiniame lauke, ant kraujo ląstelių susidaro magnetinis laukas, jos pradeda atsiskirti viena nuo kitos ir, kaip magnetiniai rutuliukai, stumia viena kitą, gerėja kraujo takumas ir judrumas. Šis procesas ir yra vadinamas „kraujo skystinimu“.

Skystas kraujas geriau teka organizme, gerėja aprūpinimas krauju ir organizmo valymas, greitėja apykaitos procesai ir pažeidimų atstatymas, tačiau jonizacijos procesas ilgai neišlieka, o kraujo skystinimas vyksta kelias valandas. Tam, kad skystinimas vyktų ilgiau, ant turmanio keramikos reikia leisti daug laiko, pavyzdžiui, visą naktį miegoti ant turmanio kilimo.

Jonizacijos procesas ir kraujo skystinimas vaizduojamas pasitelkus kapiliarų tyrinėjimo mikroskopą – kapiliaroskopą. Jo ekrane galima pamatyti, kaip keičiasi kraujo takumas, prie turmanio keramikos įrangos pridėjus ranką.

Dėl turmanio keramikos atliekamos jonizacijos skystėja limfa ir tarpląstelinis skystis, gerėja kraujagyslių praeinamumas, mažėja tinimas, venose ištirpsta trombai.