Infraraudonieji spinduliai

Elektromagnetiniai spinduliai skiriasi savo bangos ilgiu ir dažniu. Priklausomai nuo šių parametrų, žmogaus organizmui ji gali būti toksiška, neutrali arba naudinga.

Gama spindulių bangų ilgis yra pats trumpiausias, o dažnis – didžiausias. Jie toksiškiausi ir pavojingi. Susidūrę su žmogaus kūnu, šie spinduliai prasiskverbia į jį ir pažeidžia ląstelių lygmenyje. Gamtoje grynų gama spindulių praktiškai nėra, o nuo saulės skleidžiamų gama spindulių mus saugo Žemės ozono sluoksnis.

Rentgeno arba X spindulių bangos yra ilgos ir mažesnio dažnio. Šie spinduliai lengvai prasiskverbia į žmogaus kūną, tačiau jų pažeidžiantis poveikis yra silpnesnis. Medicinoje šie spinduliai yra naudojami rentgenologijoje ir kompiuterinėje tomografijoje.

Ultravioletiniai spinduliai yra ne tokie toksiški ir pavojingi, kaip rentgeno spinduliai. Patekę ant žmogaus kūno jie nesukelia reikšmingų pažeidimų. Veikiami šių spindulių, odos melanocitai gamina pigmentą melaniną, todėl atsiranda įdegis. Melaninas (arba įdegis) saugo odą nuo gilesnio ultravioletinių spindulių prasiskverbimo. Ilgalaikis ultravioletinių spindulių poveikis gali sukelti melanocitų išsigimimą (onkologiją), dėl kurio atsiranda pavojingas auglys, vadinamas melanoma. Todėl ilgalaikis ultravioletinių spindulių poveikis gali būti pavojingas sveikatai.

Matomo spektro bangos – tai spinduliai, kuriuos mato žmogaus akis. Šias bangas mes atskiriame iš violetinės, mėlynos, žydros, žalios, geltonos, oranžinės ir raudonos spalvos spindulių, kurie sudaro visiems gerai žinomą reiškinį – vaivorykštę. Šie spinduliai faktiškai neprasiskverbia į žmogaus kūną ir yra saugūs.

Infraraudonųjų spindulių bangos ilgis – didelis, o dažnis – mažas. Jie nematomi žmogaus akiai ir suvokiami mūsų kūno odos šilumos receptoriais. Infraraudonųjų spindulių šaltiniai – tai įvairūs įkaitę objektai, o šių spindulių savybės priklauso nuo įkaitusio objekto savybių.

- Įkaitusios dujos yra trumpųjų infraraudonųjų spindulių šaltinis. Šie spinduliai yra saugūs organizmui, tačiau į jį prasiskverbia labai nedaug – 1–2 cm. Taip dėl ilgalaikio trumpųjų bangų poveikio (pavyzdžiui, saunoje) yra galimas perkaitimas.

- Vidutinio ilgio infraraudonuosius spindulius skleidžia įkaitę skysčiai, pavyzdžiui, vanduo. Vanduo į žmogaus organizmą prasiskverbia į 3-4 cm gylį. Ši šiluma saugi žmogui, tačiau ilgalaikis jos poveikis gali turėti neigiamą įtaką sergant tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, onkologinėmis.

- Ilgosios infraraudonųjų spindulių bangos yra saugios žmogui. Jų šaltinis – įkaitę kieti objektai. Ilgųjų infraraudonųjų spindulių šaltiniu yra ir pats žmogaus kūnas (bangos ilgis – 6–20 mkm). Taip pat esama ir tam tikrų mineralų (pavyzdžiui, nefritas, turmanis), kurie kaisdami skleidžia labai panašaus spektro bangas. Ilgosios infraraudonųjų spindulių bangos nekliudomos prasiskverbia į žmogaus organizmą į 7 cm gylį.

Turmanio keramika – tai dirbtinė kompozitinė medžiaga. Jos sudėtinės dalys specialiai parinktos taip, kad medžiagų skleidžiami spinduliai kaip galima labiau sutaptų su žmogaus kūno skleidžiamas spinduliais. Tai užtikrina maksimaliai gilų infraraudonųjų spindulių įsiskverbimą, teikia geriausią sveikatinantį poveikį ir užtikrina saugų naudojimą.

BIOLOGINIS INFRARAUDONŲJŲ SPINDULIŲ POVEIKIS

Kaip jau buvo sakyta, veikdami žmogaus kūną, infraraudonieji spinduliai (šiluma) prasiskverbia giliausiai – iki 7 cm ir žmogaus organizme sukelia šiuos biologinius pokyčius:

1) reguliuoja žmogaus kūno temperatūrą. Šildant, kūne atstatomas šilumos trūkumas ir mažiau energijos išeikvojama sušilti, o tai ypač svarbu, kai yra šalta. Taip spartėja visi biologiniai organizmo procesai.

2) Gerina aprūpinimą krauju. Šildomoje kūno vietoje išsiplečia kraujagyslės, todėl sustiprėja kraujotaka ir į šią vietą atiteka daugiau kraujo. Taip padidėja aprūpinimas maistinėmis medžiagomis ir deguonimi. Be to, šis procesas sąlygoja kokybiškesnį šildomo organo ar šildomos vietos valymą nuo šlakų.

3) Spartina medžiagų apykaitą. Infraraudonųjų spindulių šiluma veikia ląstelių lygyje ir suteikia reikiamos energijos, todėl greitėja medžiagų perkėlimas per membraną, greičiau dauginasi ląstelės ir greičiau gyja pažeisti organai.

4) Atpalaiduoja raumenų spazmus. Tai ypač svarbu nugaros raumenims, sergant stuburo ligomis. Šiuo būdu taip pat yra šalinami lygiųjų raumenų spazmai (žarnyno, kepenų ir inkstų diegliai).

5) Naikina mikroorganizmus: bakterijas, virusus, grybelius, paprastuosius parazitus. Kiekvienas mikroorganizmas turi savo labai jautrų temperatūros optimumą. Mikroorganizmai negali rūpintis savo pačių kūno temperatūra, todėl jie žūva dėl aplinkos temperatūros pokyčių, taigi – infraraudonieji spinduliai sąlygoja mikroorganizmų perkaitimą ir žūtį.

6) Valo organizmą. Kaistant, organizmas stengiasi išsaugoti savo temperatūrinę hemostazę, t. y. kūno temperatūrą, todėl įsijungia įkaitusio paviršiaus vėsinimo mechanizmai: išsiplečia kraujagyslės, išskiriamas prakaitas. Prakaitas yra vienas iš organizmo valymo būdų. Su prakaitu pašalinamas didelis toksinų kiekis ir valomas žmogaus kūnas. Tokiu būdu sumažėja apkrova inkstams ir reguliuojama vandens pusiausvyra.

7) Reguliuoja arterinį kraujospūdį. Kaitinant plečiasi kraujagyslės ir mažėja arterinis kraujospūdis. Šiuo tikslu reikia kaitinti nuo galvos nutolusias kūno dalis – kojas, rankas, pėdas.

8) Nuskausmina. Veikiant infraraudoniesiems spinduliams pastebimas uždegiminio proceso ir tinimo mažėjimas, skausmo silpnėjimas.

9) Stiprina imunitetą. Imunitetas – tai mūsų organizmo (sterilaus ir švaraus) apsauga nuo aplinkinio pasaulio (nešvaraus ir užpildyto mikroorganizmų). Viena svarbiausių imuniteto apsaugos priemonių yra baltųjų kraujo kūnelių – leukocitų – veikla. Skatinant kraujotaką, šildymo metu yra stiprinama sušildyto organo ar kūno dalies imuninė apsauga. Tai didina organizmo atsparumą ir saugo jį nuo ligų.

10) Skaido riebalų atsargas. Riebalinis audinys – tai riebalų sandėlis žmogaus organizme. Jame kaupiamas kartu su maistu gautas energijos perteklius. Riebaliniame audinyje labai mažai kraujagyslių, kraujotaka jame silpna ir lėta, o temperatūra – žemesnė. Šildant, riebaliniame audinyje sustiprėja kraujotaka, riebalų atsargos patenka į kraują, mažėja riebalų ląstelių turinys, taigi – liesėjama. Tačiau reikia turėti omenyje, kad į kraują patekę riebalai nuodija organizmą ir vengiant pablogėjusios savijautos, liesėjantiems apkūniems žmonėms reikia gerti daug vandens.